- svečiuoti
- svečiúoti, -iúoja, -iãvo 1. intr. DŽ1 būti svečiuose, viešėti: Svečiavau vieną dieną pas pažįstamus rš. | refl. L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Yl, Mrj, Lš: Svečiúote pasisvečiavau pas tavę, ir tu svečiúokis J. Svečiãvosi dvi nedėli sesuo prie sesers J. Svečiãvosis jie tę visur Plm. Aš nuo kovo ketvirtos čia svečiúojiesu Vlkv. Kap savo vaikai svečiuojasi, tai linksma Lp. Pats darbymetis, kur čia ilgai svečiúosies! Trgn. Koks jausmas kiltų krūtinėje, jeigu man uždraustų svečiuotis V.Kudir. Ten jai besisvečiuojant, tas brolis jos pradėjo klausinėtie, tos mergaitės BsPIV64. | prk.: Ne gyvenam, bet jau tik svečiúojamės (greit mirsime) Šil. Maža ką žmogus mano. Minčių šimtai galvoj svečiuojas P.Vaičiūn. Olandijoje svečiavosi varnėnai, o kregždutės grįžo iš saulėtojo Krymo sp. ^ Visur vargas svečiúojasi Dkš. Gana svečiuotis – reikia namo riktuotis KrvP(Tršk). ║ refl. jaustis svečiu: Nesisvečiaũ (nesisvečiuok), valgai kap namie Lz. 2. tr. užimti svečią: ^ Ne šeimininkas laukia svečių, bet svečiai laukia svečiuojami rš. ║ refl. NdŽ, KŽ turėti svečių. \ svečiuoti; apsisvečiuoti; atsisvečiuoti; įsisvečiuoti; pasvečiuoti; persisvečiuoti; prasisvečiuoti; prisisvečiuoti; užsisvečiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.